{"id":626,"date":"2024-04-25T11:35:59","date_gmt":"2024-04-25T11:35:59","guid":{"rendered":"https:\/\/edi.lt\/?post_type=analysis&#038;p=626"},"modified":"2026-10-30T12:56:52","modified_gmt":"2026-10-30T12:56:52","slug":"conservatism-and-the-radical-right-fundamental-differences-lt","status":"publish","type":"analysis","link":"https:\/\/edi.lt\/en\/analizes-ir-komentarai\/analyses\/conservatism-and-the-radical-right-fundamental-differences-lt\/","title":{"rendered":"Conservatism and the Radical Right: Fundamental Differences"},"content":{"rendered":"<style>.edi-en-sum{background:#EEF2F6;border-radius:12px;padding:28px 32px;margin:0 0 40px}.edi-en-sum h2{margin-top:0}.edi-en-sum p:last-child{margin-bottom:0}.edi-en-sum .note{font-size:15px;color:#697586}<\/style>\n<div class=\"edi-en-sum\">\n<h2>Summary in English<\/h2>\n<p>As radical right, national populist and traditionalist parties grow stronger worldwide, the author asks how they differ from the centre right and how their worldview differs from conservatism. On the surface the differences blur, since both speak of tradition, a strong state and patriotism, and conservatives often drop concepts once the radical right adopts them, leaving the public debate to the populists.<\/p>\n<p>At its core, the author argues, conservatism is not an ideology but a commitment to reality: humility before the complexity of human nature, which is open to both good and evil, and of society.<\/p>\n<p>Conservatives value tradition, virtue, authority and hierarchies of values, but they do not believe these should be imposed by political or legal means. Morality cannot be installed from above, and its direct politicisation always warrants suspicion.<\/p>\n<p class=\"note\">The full text is in Lithuanian.<\/p>\n<\/div>\n<p>Visame pasaulyje stipr\u0117jant radikalios de\u0161in\u0117s, nacionalpopulistin\u0117ms ir tradicionalistin\u0117ms \u00a0(toliau \u0161ios s\u0105vokos vartojamos sinonimi\u0161kai) partijoms bei jud\u0117jimams, nat\u016braliai kyla poreikis pasiai\u0161kinti, kuo \u0161ios partijos skiriasi nuo centro de\u0161in\u0117s partij\u0173, kuo j\u0173 ideologijos ir pasaulio samprata skiriasi nuo konservatizmo. Tai ypa\u010d svarbu turint omenyje, kad \u017evelgiant vien retoriniu, pavir\u0161iniu lygmeniu \u0161ie skirtumai neretai i\u0161blunka: ir radikali de\u0161in\u0117, ir konservatoriai kalba apie tradicijas, stipri\u0105 valstyb\u0119 ir valstybin\u012f s\u0105moningum\u0105, pilietines dorybes ir patriotizm\u0105. Pastebima ir kita tendencija: kra\u0161tutinei de\u0161inei perimant ir kooptuojant \u012fprastai konservatoriams priskiriamas s\u0105vokas, pastarieji nuo j\u0173 nusigr\u0119\u017eia arba papras\u010diausiai liaujasi jas vartoj\u0119, nes nenori b\u016bti siejami su kra\u0161tutine de\u0161ine. Problema ta, kad vietoj to jie nesi\u016blo kit\u0173 s\u0105vok\u0173, nepateikia sen\u0173j\u0173 s\u0105vok\u0173 \u0161vie\u017ei\u0173 interpretacij\u0173, taip u\u017eleisdami vie\u0161\u0105j\u0105 erdv\u0119 t\u016b\u017emingai nacionalpopulist\u0173 retorikai. \u0160ie veiksniai skatina i\u0161 naujo perm\u0105styti konservatizmo prigimt\u012f. Apsibr\u0117\u017e\u0119 jos kont\u016brus, konservatoriai gal\u0117t\u0173 ne tik ai\u0161kiau \u012fvardyti, kuo jie skiriasi nuo tolimos de\u0161in\u0117s ideologij\u0173 ir s\u0105j\u016bd\u017ei\u0173, bet ir aktyviau \u012fsijungti \u012f id\u0117jines ar vertybines diskusijas.<\/p>\n<p>Jau chrestomatiniu yra tap\u0119s teiginys, kad konservatizmas yra ne ideologija, o pasaul\u0117\u017ei\u016bra. Skirtingose pasaulio vietose konservatoriai \u201ekonservuoja\u201c ir saugo skirtingas tradicijas ir santvarkas. Juos vienija ne koks nors grie\u017etas norm\u0173 ar ideal\u0173 s\u0105vadas, o veikiau tam tikros bendros nuostatos ir intuicijos. Ir vis d\u0117lto \u2013 k\u0105 konkre\u010diai rei\u0161kia teiginys, kad konservatizmas n\u0117ra ideologija? Giliausia prasme konservatizmas yra <em>\u012fsipareigojimas tikrovei.<\/em> Tuo pirmiausia nusakomas <em>nuolankumas prie\u0161ais tikrov\u0117s sud\u0117tingum\u0105 ir \u012fvairov\u0119.<\/em> Konservatori\u0173 po\u017ei\u016briu, tikrov\u0117 yra sud\u0117tinga net keliais lygmenimis, i\u0161 kuri\u0173 svarbiausias \u2013 pats \u017emogus.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<h2>\u017dmogaus sud\u0117tingumas<\/h2>\n<p>Konservatoriai laikosi po\u017ei\u016brio, kad \u017emogus yra \u012fvairialyp\u0117, nevienareik\u0161m\u0117, nepastovi, klystanti, nuolat kintanti ir pati sau ne iki galo skaidri b\u016btyb\u0117. Prie\u0161ingai nei dalis liberal\u0173 ir kairi\u0173j\u0173, konservatoriai netiki gera \u017emogaus prigimtimi. Ta\u010diau jie nepritaria ir tradicionalistams, kurie pie\u0161ia visi\u0161kai sugadintos, nepataisomai blogos \u017emogaus prigimties vaizdin\u012f. Konservatoriai \u017emogaus prigimt\u012f traktuoja kaip atvir\u0105 \u2013 ir g\u0117riui, ir blogiui. \u0160is prigimties atvirumas kyla i\u0161 laisv\u0117s \u2013 asmens laisvo apsisprendimo rinktis g\u0117r\u012f arba blog\u012f. \u0160iuo po\u017ei\u016briu konservatorius stebina perd\u0117ti \u201eu\u017elenkimai\u201c \u012f vien\u0105 ar kit\u0105 pus\u0119. Juk jei akcentuoji vien blog\u012f, tuomet kaip paai\u0161kinti g\u0117r\u012f? O jei u\u017esimerkiama, ko gero, bent pus\u0117s tikrov\u0117s at\u017evilgiu, lieka ne\u012fgyvendintas esminis konservatizmo principas \u2013 \u012fsipareigojimas tikrovei. Be to, matant vien blog\u012f, darosi ne\u012fmanoma paai\u0161kinti tokio pamatinio dalyko kaip doryb\u0117 ir ger\u0173 darb\u0173 darymas.<\/p>\n<p>Kalbant apie \u017emogaus sud\u0117tingum\u0105, esminis momentas yra savojo ribotumo, mirtingumo ir netobulumo suvokimas. N\u0117 vienas, net ir kilnius dalykus i\u0161 trib\u016bnos ai\u0161kinantis ideologas ar politinis veik\u0117jas, n\u0117ra tobulas ir neklystantis (da\u017enai b\u016bna atvirk\u0161\u010diai \u2013 apie tai netrukus). N\u0117 vienas \u017emogus savo protu negali apr\u0117pti ir paai\u0161kinti visos tikrov\u0117s \u2013 pastaroji visad pranoksta paskir\u0105, kad ir kok\u012f proting\u0105, \u017emog\u0173. N\u0117 vienas \u017emogus, i\u0161skyrus labai retus, \u012f \u0161ventum\u0105 pretenduojan\u010dius atvejus, nesielgia tobulai racionaliai ar eti\u0161kai. Asmens nevalia redukuoti \u012f gryn\u0105j\u012f racionalum\u0105 \u2013 j\u012f taip pat stipriai veikia aistros, emocijos, sentimentai, ne\u012fsis\u0105moninti papro\u010diai, kult\u016briniai kontekstai, istorin\u0117 atmintis, tik\u0117jimas. Ta\u010diau negalima pasiduoti ir romantinio iracionalizmo vilion\u0117ms \u2013 proto vaidmens neigimas reik\u0161t\u0173 t\u016bkstantme\u010dio Vakar\u0173 kult\u016bros ir filosofijos paveldo atmetim\u0105.<\/p>\n<p>Filosofija \u010dia pamin\u0117ta neatsitiktinai. Vienas svarbiausi\u0173 \u0161iuolaikinio konservatizmo atstov\u0173, angl\u0173 filosofas Michaelas Oakeshottas, konservatizm\u0105 kildina i\u0161 skepticizmo filosofijos tradicijos. Konservatoriai kaip ir skeptikai i\u0161 principo nepasitiki jokiais supaprastinan\u010diais, visaapiman\u010diais, juoda\u2013balta atsakymais ir teorijomis. Vakar\u0173 filosofijos i\u0161takose stovi Sokratas, kuris ne tik kvestionavo At\u0117n\u0173 polio socialines konvencijas ir papro\u010dius, bet ir neveng\u0117 perm\u0105styti savo paties atsakym\u0173, nuolat kurstydamas klausin\u0117jan\u010dios dialektikos ugn\u012f. Kitaip tariant, filosofija yra neatsiejama nuo abejon\u0117s ir dr\u0105sos u\u017eklausti savo paties tikrenybi\u0173. Kur n\u0117ra abejojan\u010di\u0173 ir kvestionuojan\u010di\u0173, ten n\u0117ra ir laisv\u0117s \u2013 \u012fsivyrauja homogeni\u0161kumas ir pasyvus visuomen\u0117s konformizmas.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<h2><strong>Visuomen\u0117s ir pasaulio sud\u0117tingumas<\/strong><\/h2>\n<p>Sud\u0117tingos asmens vidin\u0117s tikrov\u0117s pripa\u017einimas glaud\u017eiai susij\u0119s su \u012fvairialypio visuomen\u0117s ir pasaulio pripa\u017einimu. Kaip jau seniai atskleista Vakar\u0173 fenomenolog\u0173, asmuo save suvokia intersubjektyviame lauke \u2013 jis jau visada aptinka save pasaulyje, kurio prasminiai horizontai susiformavo nepriklausomai nuo jo valios. Tai rei\u0161kia, kad tikrov\u0117s suvokimas neatsiejamas ne tik nuo \u201ea\u0161\u201c, bet ir nuo \u201emes\u201c dimensijos, o \u201emes\u201c apima ne tik dabarties, bet ir praeities, ateities kartas. A\u0161 negaliu visos tikrov\u0117s u\u017ekloti vien savavali\u0161kai primestomis prasm\u0117mis \u2013 tai ne tik ne\u012fmanoma, bet ir eti\u0161kai neleistina, nes tokia puikyb\u0117 paneigia kertin\u012f praktin\u0117s tikrov\u0117s princip\u0105 \u2013 pliuralum\u0105. Hannah Arendt j\u012f apibr\u0117\u017eia taip: \u201ePasaulyje gyvena ne \u017dmogus, o \u017emon\u0117s\u201c. Jos mintis yra ta, kad pasaulio \u201ekoordinates\u201c konstituoja skirtingi po\u017ei\u016briai \u012f t\u0105 pat\u012f pasaul\u012f; paskiras \u017emogus ar jo id\u0117jini\u0173 bendra\u017eygi\u0173 samb\u016bris negali i\u0161semti viso pasaulio prasmingumo. B\u016btent tod\u0117l \u017emogus yra kalbanti, komunikuojanti b\u016btyb\u0117 \u2013 mums svarbu i\u0161girsti kitokias to paties pasaulio matymo ir vertinimo perspektyvas, \u201epasitikrinti\u201c savo turimus po\u017ei\u016brius. Neatsitiktinai viena svarbiausi\u0173 s\u0105vok\u0173 Oakeshotto filosofijoje yra pokalbis. Pasaulio supratim\u0105 laiduoja ne prievarta, dominavimas ar kontrol\u0117, bet pagarbus pokalbis ir polinkis pa\u017einti kuo daugiau \u012fvairi\u0173 pasaulio suvokimo b\u016bd\u0173.<\/p>\n<p>Visuomen\u0117s pliuralumo pripa\u017einimas nei\u0161vengiamai ugdo svarbi\u0105 etin\u0119 nuostat\u0105 \u2013 pagarb\u0105 kito asmens tikrovei. Kaip nenoriu, kad kiti mane traktuot\u0173 tik kaip priemon\u0119 kokio nors, tegul ir labai kilniai skamban\u010dio, tikslo \u012fgyvendinimui, taip ir pats pripa\u017e\u012fstu kit\u0173 \u017emoni\u0173 autonomij\u0105 bei sprendimo laisv\u0119. Personalistin\u0117s filosofijos atstovo Roberto Spaemanno \u017eod\u017eiais, \u201eatpa\u017einti kit\u0105 asmen\u012f vis\u0173 pirma rei\u0161kia sulaikyti savo potencialiai neribot\u0105 polink\u012f savi-ekspansijai. Tai rei\u0161kia apriboti polink\u012f kit\u0105 matyti vien kaip element\u0105 mano paties gyvenimo projekte.\u201c Taigi n\u0117ra vieno gero gyvenimo modelio, kur\u012f b\u016bt\u0173 galima prievarta, politin\u0117mis ar teisin\u0117mis priemon\u0117mis primesti visai visuomenei. Toks primetimas pa\u017eeist\u0173 lygi\u0173, bet skirting\u0173 \u017emoni\u0173 orum\u0105 ir autonomij\u0105. \u0160i pamatin\u0117 pagarba kiekvienam asmeniui rodo glaud\u017ei\u0105 konservatizmo ir personalizmo s\u0105saj\u0105. Mes nesame identi\u0161kos vienas kito kopijos \u2013 i\u0161 m\u016bs\u0173 \u012fvairov\u0117s gimsta visa menin\u0117, kult\u016brin\u0117 ir politin\u0117 \u012fvairov\u0117, be kurios ne\u012fsivaizduojamas nei individualus, nei kolektyvinis \u017emogaus gyvenimas.<\/p>\n<p>Pasaulis irgi yra esmingai pliuralus \u2013 j\u012f sudaro <em>skirtingos<\/em> tautos, valstyb\u0117s ir kult\u016bros. \u0160ios globalios \u012fvairov\u0117s ne\u012fmanoma ir nereikia redukuoti \u012f vien\u0105 civilizacin\u012f ar politin\u012f model\u012f. Viena pasaulio valstyb\u0117 ar vald\u017eia yra ne\u012fmanoma. Geriausia, ko galima tik\u0117tis pasaulin\u0117je politikoje, yra kiek \u012fmanoma taikesnis <em>modus vivendi<\/em>. Svarbu realisti\u0161kai suvokti ir pripa\u017einti, kad prie\u0161\u0173, konflikt\u0173 ir kar\u0173 visada bus. Jie nei\u0161nyks \u2013 d\u0117l tos pa\u010dios \u017emoni\u0173 \u012fvairov\u0117s, jau aptarto \u017emogaus netobulumo ir, \u017einoma, ribot\u0173 gamtos ir kitoki\u0173 i\u0161tekli\u0173. Taigi pripa\u017e\u012fstant, kad taika yra kertinis politinis siekinys, visada reikia b\u016bti pasirengus karui.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<h2><strong>Istorijos sud\u0117tingumas<\/strong><\/h2>\n<p>Konservatoriai pripa\u017e\u012fsta ir rimtai vertina ne tik erdvin\u0119, bet ir laikin\u0119 \u012fvairov\u0119. Tikrov\u0117 nestovi vietoje, ji yra dinami\u0161ka. Neb\u0117ra homogeni\u0161kos visuomen\u0117s, kokia galb\u016bt egzistavo kadaise. Akivaizd\u017eiai kintanti visuomen\u0117s sandara, globalizacija, augantys migracijos srautai, besikei\u010dianti jaun\u0173 \u017emoni\u0173 pasaul\u0117\u017ei\u016bra, technologij\u0173 \u012ftaka m\u016bs\u0173 kasdieniams \u012fpro\u010diams, \u2013 konservatoriai negali neigti ar ignoruoti \u0161i\u0173 tikrov\u0117s aspekt\u0173. Kai kurie poslinkiai yra tokie fundamental\u016bs, kad jiems tiesiog berg\u017ed\u017eia prie\u0161intis \u2013 juos reikia perprasti, \u201eap\u017eaisti\u201c ir integruoti \u012f savo gyvenimo samprat\u0105. Poky\u010di\u0173 ir krizi\u0173 akivaizdoje reikia ne gailiai verkti kamputyje, o i\u0161naudoti naujai atsiverian\u010dias galimybes ir ie\u0161koti k\u016brybing\u0173 sprendim\u0173.<\/p>\n<p>Tam tikra prasme istorija konservatoriams yra patikimesn\u0117 gyvenimo mokytoja nei filosofija. Istorija parodo, k\u0105 \u017emon\u0117s gali padaryti realiame gyvenime, kokiomis aplinkyb\u0117mis jie link\u0119 elgtis vienu ar kitu b\u016bdu. Tai patikimiausias arbitras, patikrinantis, kas veikia, o kas neveikia \u2013 taip pat ir kalbant apie id\u0117j\u0173 poveik\u012f praktiniam gyvenimui. B\u016btent istorija atskleid\u017eia, kaip ir kur klysta, perspaud\u017eia, nesusigaudo politini\u0173 aspiracij\u0173 turintys filosofai ir ideologai. Istorija parodo, kuo skiriasi popieriuje gra\u017eiai sur\u0119stas utopinis tobulos valstyb\u0117s modelis nuo teroro, kur\u012f pagimdo pastangos tok\u012f model\u012f \u012fgyvendinti prakti\u0161kai. I\u0161 istorijos su\u017einome, prie ko priveda kar\u0161tas tik\u0117jimas abstrak\u010diu protu ir i\u0161 jo kylantis radikalus religijos atmetimas (jakobinai, komunistai), \u012ftik\u0117jimas savo dorybingumu ir religine vir\u0161enybe (religiniai karai Europoje XVI\u2013XVII a., \u0161iuolaikiniai religiniai fundamentalizmai); taip pat \u017einome, kad pernelyg u\u017ekaitusios emocijos da\u017enai i\u0161balansuoja trapi\u0105 valstyb\u0117s santvark\u0105 ir tuomet prisireikia \u0161alto proto. Kartais, pavyzd\u017eiui, COVID-19 pandemijos atveju, papras\u010diausiai ne\u012fmanoma apsieiti be mokslo pagalbos; kitais atvejais reikia ginti kitokios prigimties autoriteto formas nuo aroganti\u0161k\u0173 scientizmo intervencij\u0173. \u0160ia prasme konservatoriai m\u0105sto situatyviai, kruop\u0161\u010diai \u012fvertindami istorijos siun\u010diamus i\u0161\u0161\u016bkius ir spr\u0119sdami, ko labiausiai reikia konkre\u010dioje situacijoje. Bet kuriuo atveju, istorinis jausmas ir jautrumas yra \u017eymiai patikimesni kelrod\u017eiai nei individualiai i\u0161m\u0105stytos vizijos ar projektai. Jei akylai klausai tikrov\u0117s, ji pati pasako, ko tuo metu reikia.<\/p>\n<p>Situatyvumas, kontekstualumas, ato\u017evalga \u012f konkre\u010dias aplinkybes \u2013 visi \u0161ie faktoriai nacionalpopulist\u0173 da\u017enai atakuojami kaip neva atskleid\u017eiantys reliatyvistin\u0119 konservatizmo prigimt\u012f. Kiek pagr\u012fstas \u0161is priekai\u0161tas? Konservatoriai pripa\u017e\u012fsta, kad esama universalaus moralinio minimumo, kurio nusipelno ir d\u0117l kurio tur\u0117t\u0173 sutarti visos tautos, valstyb\u0117s ir kult\u016bros. Galima ilgai gin\u010dytis d\u0117l filosofinio \u0161io minimumo pagrindo (krik\u0161\u010dioni\u0161koji prigimtin\u0117 teis\u0117, Kanto etika, dorybi\u0173 etika&#8230;), bet jis tur\u0117t\u0173 apimti bent jau pagrindinius \u017emogi\u0161kosios egzistencijos poreikius: apsaug\u0105 nuo arbitralaus smurto, tam tikr\u0105 pragyvenimo ir i\u0161silavinimo lyg\u012f, lig\u0173 ir su\u017eeidim\u0173 gydym\u0105, priva\u010dios nuosavyb\u0117s apsaug\u0105, teisingumo ir pamatini\u0173 laisvi\u0173 u\u017etikrinim\u0105. Skirtingose politin\u0117se bendrijose skirsis \u0161i\u0173 pamatini\u0173 asmens savirealizacijos s\u0105lyg\u0173 u\u017etikrinimo b\u016bdai, ta\u010diau b\u016btina pripa\u017einti, kad esama tam tikro universalaus lygmens, kuriame i\u0161ry\u0161k\u0117ja kertiniai \u017emoni\u0173 tarpusavio pana\u0161umai, o ne skirtumai. Atvira barbaryb\u0117 n\u0117ra nei \u201ekita nuomon\u0117\u201c, nei \u201eunikalus kult\u016brinis savi\u00adtumas\u201c. Visi tur\u0117t\u0173 sutarti bent jau d\u0117l \u0161io principo: \u201emoraliai neteisinga kankinti \u017emones vien d\u0117l to, kad kankintojui tai daryti yra smagu\u201c Tam tikras \u017emogaus teisi\u0173 minimumas \u2013 d\u0117l jo tur\u0117t\u0173 gal\u0117ti susitarti net ir visi\u0161kai skirting\u0173 konfesij\u0173 ir pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0173 \u017emon\u0117s.<\/p>\n<p>Jau min\u0117jau, kad personalistinis principas \u2013 pagarba asmeniui \u2013 yra vienas fundamentaliausi\u0173 konservatizmo etini\u0173 orientyr\u0173. Radikalios de\u0161in\u0117s atstovai yra link\u0119 i\u0161kraipyti \u0161io principo reik\u0161m\u0119, sakydami, es\u0105 jis konservatizm\u0105 pernelyg suartina su individualizmu. Tai klaidingas \u012fsitikinimas. Personalizmas nuo individualizmo skiriasi tuo, kad asmuo \u010dia yra suvokiamas ne kaip visi\u0161kai autonomi\u0161ka, su niekuo nesusisais\u010diusi, niekam neskolinga ir esmingai savanaudi\u0161ka b\u016btyb\u0117. Kitaip nei individas, asmuo save suvokia tik per santykius su kitais, savo bendruomene ir kult\u016bra, papro\u010diais ir tradicijomis, kurie drauge formuoja bendr\u0105j\u012f prasm\u0117s horizont\u0105, be kurio asmuo ne tik b\u016bt\u0173 tu\u0161\u010dia monada, bet ir apskritai negal\u0117t\u0173 adekva\u010diai patirti j\u012f supan\u010dio pasaulio. Kalbant filosofiniais terminais, personalizmas yra grind\u017eiamas holistine, o ne atomistine ontologija. Ir vis d\u0117lto, kad ir kokie svarb\u016bs b\u016bt\u0173 \u0161ie platesni prasm\u0117s horizontai, svarbiausias etinis atskaitos ta\u0161kas personalistin\u0117je tradicijoje vis tik yra asmuo. Tradicijos, papro\u010diai, tauta, valstyb\u0117 ar religin\u0117s institucijos tampa bevert\u0117s, jei nepadeda asmeniui sav\u0119s realizuoti, ar, dar blogiau, ima naikinti asmens savirealizacijos s\u0105lygas ar net pat\u012f asmen\u012f. B\u016btent \u010dia mes ir galime i\u0161gryninti ne-reliatyvistin\u012f moralin\u012f kriterij\u0173, kuris padeda atskirti geras ir blogas santvarkas ar politines tradicijas \u2013 geros yra b\u016btent tos, kurios ilgainiui, per dideles kan\u010dias ir sunkumus, sukuria geresnes s\u0105lygas asmens savirealizacijai. Tod\u0117l tikri konservatoriai visada gins Vakar\u0173 liberaliosios demokratijos tradicij\u0105 kaip eti\u0161kai prana\u0161esn\u0119 u\u017e \u012fvairias autoritarines ar totalitarines santvarkas bei m\u0105stymo tradicijas.<\/p>\n<p>\u0160ioje vietoje gali kilti klausimas: o kuo skiriasi konservatori\u0173 ir tradicionalist\u0173 istorijos reik\u0161m\u0117s akcentavimas? Juk ir reakcionieriai, radikalios de\u0161in\u0117s ideologai kar\u0161tai pabr\u0117\u017eia istorijos svarb\u0105. Jie netgi siekia labai aktyviai \u2013 politi\u0161kai ir teisi\u0161kai \u2013 formuoti istorijos mokym\u0105 mokyklose ir universitetuose, kurti oficiali\u0105 istorijos ideologij\u0105. Pirmas skirtumas b\u016bt\u0173 tas, kad konservatoriai neturi tikslo visiems pilie\u010diams i\u0161 vir\u0161aus primesti vienintel\u0117s istorijos sampratos. Pagarba asmeniui numato pasitik\u0117jim\u0105 jo m\u0105stymu ir sprendimo galia, taip pat ir istorini\u0173 vertinim\u0173 srityje. Prievartin\u0117 indoktrinacija slopina, o ne ugdo \u0161ias \u017emogi\u0161k\u0105sias gebas. Antra, radikali de\u0161in\u0117 paprastai siekia sukurti visi\u0161kai schematizuot\u0105, sacharinin\u012f istorijos pasakojim\u0105, kuriame viskas yra juoda\u2013balta, savi\u0161kiai (gerie\u010diai) yra tobuli herojai be joki\u0173 d\u0117mi\u0173, o prie\u0161ai arba svetimieji \u2013 absoliutaus blogio \u012fsik\u016bnijimai. Tokiame pasakojime nelieka vietos niuansams, tarpin\u0117ms spalvoms, kompromisams ir moksliniams (istoriniams tikr\u0105ja \u0161io \u017eod\u017eio prasme) tyrimams. Konservatoriai, kaip jau ra\u0161yta, pripa\u017e\u012fsta asmens sud\u0117tingum\u0105 ir nevienareik\u0161mi\u0161kum\u0105, tod\u0117l j\u0173 nestebina, kad kai kurie \u201esavi\u0161kiai\u201c praeityje gal\u0117jo padaryti ir rimt\u0173, g\u0117ding\u0173 nusikaltim\u0173. Vidin\u0117 kritika, atviras praeities klaid\u0173 pripa\u017einimas ir mokymasis i\u0161 skaud\u017ei\u0173 istorijos epizod\u0173 ne silpnina, o kaip tik stiprina politin\u0117s bendrijos sveikat\u0105. Istorija liudija, kad ne\u012fvardytos ir nei\u0161gydytos traumos v\u0117liau linkusios i\u0161p\u016bliuoti smurtingais pavidalais. Istorija persp\u0117ja ir apie dar vien\u0105 tendencij\u0105 \u2013 perd\u0117tas istorijos supolitinimas ir ideologizacija da\u017eniausiai priveda prie kar\u0161tligi\u0161ko kitamin\u010di\u0173 persekiojimo. Tai yra nesuderinama su pagarba asmeniui.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<h2><strong>Politikos ir moral\u0117s santykis<\/strong><\/h2>\n<p>Dar vienas ry\u0161kus skirtumas tarp konservatizmo ir radikalios de\u0161in\u0117s i\u0161ry\u0161k\u0117ja nagrin\u0117jant po\u017ei\u016br\u012f \u012f politikos ir moral\u0117s santyk\u012f. I\u0161 pa\u017ei\u016bros lyg ir abiem m\u0105stymo tradicijoms r\u016bpi etiniai klausimai \u2013 ir konservatorius, ir radikalios de\u0161in\u0117s atstovus i\u0161girsi kalbant apie dorybes, patriotizm\u0105, pareig\u0105 ir t. t. Vis d\u0117lto atid\u017eiau \u012fsi\u017ei\u016br\u0117jus paai\u0161k\u0117ja, kad po\u017ei\u016briai skiriasi kardinaliai. Tradicionalistai \u012f bendrapilie\u010dius \u017evelgia kaip \u012f vaikus, kuriuos nori pa\u0117m\u0119 u\u017e rankos atvesti \u012f \u0161vies\u0173 moralin\u012f rytoj\u0173. Jiems reikia paternalisti\u0161kai paai\u0161kinti, kas yra gera ir bloga, teisinga ir neteisinga. Tuo tarpu konservatoriai remiasi prielaida, kad politika yra ne vaik\u0173, o suaugusi\u0173j\u0173 susitikimo ir tarpusavio bendravimo erdv\u0117. Suaugusieji gyvena savaranki\u0161kus gyvenimus ir pagal savo supratim\u0105 renkasi jiems priimtinus gyvenimo tikslus. Kitaip nei vaikams, suaugusiems \u017emon\u0117ms nereikia \u201eatsiskaitin\u0117ti\u201c glob\u0117jams ar valstyb\u0117s institucijoms u\u017e tai, koki\u0173 tiksl\u0173 jie nusprend\u017eia siekti ar nesiekti. Kai politika suvokiama kaip suaugusi\u0173j\u0173 reikalas, ji negali b\u016bti paver\u010diama specifini\u0173 moralini\u0173 tiksl\u0173 realizavimo priemone. Politikai tenka kuklesni u\u017edaviniai: palaikyti visiems bendr\u0105 elgesio taisykli\u0173 sistem\u0105, kuri \u012fgalint\u0173 pilie\u010dius kuo taikesn\u0117mis ir teisingesn\u0117mis s\u0105lygomis savaranki\u0161kai siekti sav\u0173 tiksl\u0173.<\/p>\n<p>Politikoje radikalios de\u0161in\u0117s ideologai yra moraliniai absoliutistai. Jie ignoruoja arba atvirai atmeta visuomen\u0117s pliuralumo ir sud\u0117tingumo fakt\u0105, drauge paneigdami ir pilie\u010di\u0173 laisv\u0117s princip\u0105. U\u017emojis primesti savo \u0161ali\u0161k\u0105 moralin\u0119 vizij\u0105 visai politinei bendrijai ir kontroliuoti pilie\u010di\u0173 privat\u0173, netgi intym\u0173 gyvenim\u0105 byloja apie gili\u0105 nepagarb\u0105 kitamin\u010diams ir atskleid\u017eia, su kokiu dideliu nepasitik\u0117jimu ir \u012ftarumu tradicionalistai \u017ei\u016bri \u012f savo bendrapilie\u010dius. Jie mano, kad jei \u017emon\u0117ms bus leista spr\u0119sti patiems ir siekti sav\u0173 tiksl\u0173, pasaulis nesustabdomai ried\u0117s \u012f dvasin\u0119 ir moralin\u0119 bedugn\u0119. Nepaisant j\u0173 am\u017eiaus ir statuso, suaug\u0119 pilie\u010diai traktuojami kaip vaikai, kuri\u0173 sielomis privalo pasir\u016bpinti tie, kurie sau prisiskyr\u0117 moralini\u0173 \u0161viet\u0117j\u0173 ir glob\u0117j\u0173 vaidmen\u012f. U\u017e \u0161io etin\u0117s asimetrijos vaizdinio slypi nekriti\u0161kas, puikyb\u0117s ir tu\u0161\u010diagarbyst\u0117s persmelktas sav\u0119s i\u0161auk\u0161tinimas \u2013 ideologai \u012fsivaizduoja atrad\u0119 tikr\u0105j\u0105 Ties\u0105, neklystamai \u017einantys, kas yra g\u0117ris ir blogis. Taip paminamas konservatizmo pamatas \u2013 savo ribotumo ir netobulumo pripa\u017einimas. Radikalios de\u0161in\u0117s ideologai bando sau priskirti moralini\u0173 \u0161vent\u0173j\u0173 vaidmen\u012f, o \u012f bendrapilie\u010dius \u017evelgia kaip \u012f ganom\u0105sias aveles. Kadangi jiems pirmiausia r\u016bpi tokios bendryb\u0117s kaip \u201etautos savastis\u201c, \u201elietuvyb\u0117\u201c ar \u201etradicin\u0117s vertyb\u0117s\u201c, \u017emon\u0117s \u0161ioje pasaul\u0117vokoje tampa vertingi tik tiek, kiek kolektyviai padeda \u012fgyvendinti substantyvi\u0105 moralin\u0119 vizij\u0105. \u0160iems ideologams pilie\u010diai ner\u016bpi kaip nepakartojami, unikal\u016bs, \u012f jokias ideologines ar socialines kategorijas neredukuojami asmenys, jie t\u0117ra smulk\u016bs did\u017eiojo Moralinio Plano sraigteliai. Konservatoriai, prie\u0161ingai, laikosi nuostatos, kad kol nepa\u017eeid\u017eia visiems galiojan\u010di\u0173 bendro sugyvenimo taisykli\u0173, suaug\u0119 pilie\u010diai u\u017e savo veiksmus ar pa\u017ei\u016bras niekam neprivalo atsiskaitin\u0117ti ar teisintis.<\/p>\n<p>\u0160ioje vietoje svarbu patikslinti vien\u0105 aspekt\u0105. Konservatoriai i\u0161 ties\u0173 nema\u017eai kalba apie dorybes, pareigas, atsakomyb\u0119, patriotizm\u0105 ir egoistini\u0173 interes\u0173 per\u017eengimo svarb\u0105. Ta\u010diau esama didelio skirtumo tarp kult\u016brini\u0173-intelektualini\u0173 pilie\u010di\u0173 \u012ftikin\u0117jimo form\u0173 ir tiesiogin\u0117s politin\u0117s-teisin\u0117s indoktrinacijos, kuri b\u016bdinga autoritarin\u0117ms ir totalitarin\u0117ms santvarkoms. To, kas gyvenime yra svarbu, neb\u016btina supolitinti ir paversti \u012fstatymais. Daugyb\u0117 svarbiausi\u0173 dalyk\u0173 \u2013 moral\u0117, religija, kult\u016bra, menas \u2013 klesti tik tada, kai nag\u0173 prie j\u0173 neki\u0161a politikai. Oakeshotto teigimu, vis\u0173 gyvenimo sri\u010di\u0173 negalima traktuoti pagal vien\u0105 standart\u0105 ar kriterij\u0173 \u2013 kiekviena i\u0161 j\u0173 turi savus veikimo principus. Tod\u0117l ir moraliniai principai neturi virsti politin\u0117s propagandos dalimi, galios ar \u012ftakos \u017eaidim\u0173 \u012fkaitais. Jei norima, kad pilie\u010diai daugiau d\u0117mesio skirt\u0173 klasikini\u0173 dorybi\u0173 kultivavimui, ugdyt\u0173 istorin\u0119 atmint\u012f ir atsidavim\u0105 \u0161alies reikalams, apie tai reikia kalb\u0117ti k\u016brybingomis intelektualin\u0117mis formomis ir bandyti \u012f pilie\u010di\u0173 sielas prisibelsti per kantri\u0105, ilgalaik\u0119, dialogi\u0161k\u0105 bendruomenin\u0119 veikl\u0105. Vietoj to tradicionalistai ir, deja, nema\u017eai \u0161iuolaikini\u0173 konservatori\u0173 siekia \u012ftvirtinti savo gero gyvenimo vizij\u0105 \u012fstatymais, administraciniais nutarimais ir bausm\u0117mis. Tai \u017eeid\u017eia pilie\u010di\u0173 orum\u0105 ir gilina j\u0173 susvetim\u0117jim\u0105 su valstybe.<\/p>\n<p>Tie, kurie i\u0161 politini\u0173 trib\u016bn\u0173 garsiausiai trimituoja apie moralinius dalykus, toli gra\u017eu neb\u016btinai patys yra moral\u016bs. I\u0161ori\u0161kas moralizavimas neretai slepia fundamentalias nes\u0117kmes tarpasmeniniame etiniame gyvenime. Tod\u0117l konservatoriai skepti\u0161kai vertina tiek perd\u0117m optimistin\u012f ar utopistin\u012f, tiek perd\u0117m pesimistin\u012f ar katastrofistin\u012f kalb\u0117jim\u0105 apie etinius klausimus. J\u0173 akimis, vietoj aukso am\u017eiaus paie\u0161k\u0173 tolimoje ateityje ar praeityje ver\u010diau reik\u0117t\u0173 susitelkti \u012f konkre\u010dius dabarties klausimus ir tikrov\u0117s siun\u010diamus i\u0161\u0161\u016bkius.<\/p>\n<p>Aptariam\u0105 skirtum\u0105 tarp nuosaikiosios ir radikaliosios de\u0161in\u0117s dar galima nusakyti taip: konservatoriai <em>d\u0117l moralini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173<\/em> (pagarbos asmeniui) atsisako politin\u0117mis priemon\u0117mis \u012fgyvendinti konkre\u010di\u0105 moralin\u0119 vizij\u0105 ir primesti j\u0105 visiems bendrapilie\u010diams. Radikali de\u0161in\u0117, u\u017esiimdama politiniu moralizavimu ir m\u0117gindama \u012fstatymais \u012fdiegti \u0161ali\u0161k\u0105 visumin\u0119 moralin\u0119 vizij\u0105, <em>elgiasi amoraliai<\/em>, nes neigia asmens laisv\u0119 ir autonomij\u0105, geb\u0117jim\u0105 pa\u010diam \u017emogui spr\u0119sti ir siekti unikali\u0173 gyvenimo tiksl\u0173.<\/p>\n<p>Politikoje reikia vengti dvieju\u0328 kras\u030ctutinumu\u0328: viena vertus, abejingumo ge\u0307rio ir blogio klausimams, kita vertus, perde\u0307to susiru\u0304pinimo ge\u0307riu ir blogiu, ypa\u010d pilie\u010di\u0173 priva\u010diu gyvenimu. Laviruodami tarp s\u030ciu\u0328 kras\u030ctutinumu\u0328, tikri konservatoriai siekia sudaryti s\u0105lygas asmens savirealizacijai, tac\u030ciau kartu ir puosele\u0307ti bendruomenine\u0328 tapatybe\u0328, patriotizm\u0105, atsakomyb\u0119 ir ru\u0304pesti\u0328 kitais. \u0160iuo po\u017ei\u016briu konservatoriai vienodai \u012ftariai \u017ei\u016bri tiek \u012f \u201erealistus\u201c, kurie politik\u0105 traktuoja vien kaip galios ir \u012ftakos kov\u0173 erdv\u0119, tiek \u012f \u201eultra-moralistus\u201c, valstyb\u0119 pajungian\u010dius konkre\u010dios visumin\u0117s moralin\u0117s vizijos \u2013 net ir, tarkime, nominaliai krik\u0161\u010dioni\u0161kos vizijos \u2013 betarpi\u0161kam realizavimui. Oakeshotto z\u030codz\u030ciais tariant: \u201epaaukoti kuklu\u0328 visuomene\u0307s tvarkinguma\u0328 d\u0117l moraline\u0307s vienybe\u0307s ar \u201etiesos\u201c (religine\u0307s ar sekuliarios) reiks\u030ctu\u0328 paaukoti tai, ko visiems reikia, d\u0117l chimeros\u201c.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<h2><strong>Ribota politikos samprata <\/strong><\/h2>\n<p>Galiausiai prieiname prie esminio skirtumo \u2013 konservatoriai ir radikali de\u0161in\u0117 skirtingai suvokia politikos prasm\u0119, tod\u0117l kelia jai nesuderinamus l\u016bkes\u010dius. Radikalios de\u0161in\u0117s politikos vizija yra ambicinga, aktyvistin\u0117 ir, Oakeshotto \u017eod\u017eiais, \u201eterapin\u0117\u201c. I\u0161 politikos tikimasi nei daug, nei ma\u017eai \u2013 siel\u0173 i\u0161ganymo. Politin\u0117mis priemon\u0117mis siekiama \u012fgyvendinti substantyvias, visas \u017emogaus gyvenimo dimensijas apiman\u010dias \u201etikrojo lietuvio\u201c, \u201etikr\u0173j\u0173 vertybi\u0173\u201c, \u201etautos vienyb\u0117s\u201c arba \u201etautos dvasios\u201c ideologemas. \u0160i giliai intervencin\u0117, visaapimanti politikos samprata siekia panaikinti vie\u0161o\u2013privataus perskyr\u0105 ir \u012ftariai \u017evelgia \u012f formalius tarpininkus, veikian\u010dius tarp pilie\u010dio ir valstyb\u0117s. B\u016btent tod\u0117l nacionalpopulistai kar\u0161tai pasisako u\u017e tiesiogin\u0119 demokratij\u0105, kuri neva sudaryt\u0173 s\u0105lygas \u201egrynosios liaudies valios\u201c ne\u017eabojamai rai\u0161kai.<\/p>\n<p>Toki\u0105 politikos samprat\u0105 konservatoriai vertina kaip neadekva\u010di\u0105 ir pavojing\u0105, mat ji akivaizd\u017eiai grind\u017eiama totalitarin\u0117mis ambicijomis. Tiesiogin\u0117s demokratijos projektuose konservatizmo atstovai visais am\u017eiais reg\u0117jo daugumos tironijos pavoj\u0173. D\u0117l \u0161io pavojaus nuog\u0105stavo tokie konservatyv\u016bs autoriai kaip Edmundas Burke\u2019as, Alexis de Tocqueville\u2019is, Alexanderis Hamiltonas ir Jamesas Madisonas. Neatsitiktinai Amerikos \u201et\u0117vai steig\u0117jai\u201c, ra\u0161ydami JAV Konstitucij\u0105, daug d\u0117mesio skyr\u0117 stabd\u017ei\u0173 ir atsvar\u0173 sistemos specifikavimui. Demokratijos tik kaip aritmetin\u0117s daugumos samprata yra tokia primityvi ir ne\u012ftikinanti, kad veikiau vadintina ochlokratija (gr. minios vald\u017eia). B\u016btent d\u0117l \u0161ios prie\u017easties konservatyv\u016bs m\u0105stytojai visada daug d\u0117mesio skyr\u0117 tarpin\u0117ms institucijoms \u2013 \u0161eimai, bendruomenei, kaimynystei, religin\u0117ms bendrijoms, draugijoms ir klubams. I\u0161 apa\u010dios susiformuojan\u010dios bendryst\u0117s formos u\u017etikrina organi\u0161k\u0105 \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 santyki\u0173 vystym\u0105si ir saugo asmen\u012f nuo perd\u0117tos moderniosios valstyb\u0117s ir jos institucij\u0173 \u201eapgulties\u201c. Ne ma\u017eiau svarbu tai, kad \u0161\u012f princip\u0105 grind\u017eia pamatinis pasitik\u0117jimas \u017emon\u0117mis (v\u0117lgi \u2013 jau min\u0117ta pagarba asmeniui), j\u0173 geb\u0117jimu sugyventi, susitarti ir kartu spr\u0119sti kasdien i\u0161kylan\u010dias problemas. Anonimin\u0117je vald\u017eios arenoje ir tiesiogin\u0117je masin\u0117je demokratijoje tikras moralinis tobul\u0117jimas yra ne\u012fmanomas \u2013 jis gali klest\u0117ti tik i\u0161 apa\u010dios besiformuojan\u010dioje tarpasmenini\u0173 santyki\u0173 terp\u0117je.<\/p>\n<p>Kokia yra politikos funkcija, \u017evelgiant i\u0161 konservatizmo perspektyvos? Pasak Oakeshotto, valdz\u030cios funkcija ne\u0307ra mokyti, ugdyti, vadovauti, vesti, kreipti ar primesti piliec\u030ciams specifines paz\u030ciu\u0304ras ar veiklas. Valdz\u030cia atlieka moderavimo funkcija\u0328, tac\u030ciau pati nesikis\u030ca i\u0328 piliec\u030ciu\u0328 savarankis\u030ckai inicijuojamus projektus kaip s\u030calis\u030cka puse\u0307. Tokia ribota politikos samprata is\u030claiko pagarba\u0328 politikos autonomijai ir asmens laisvei kaip pamatinei praktinio patyrimo prielaidai. S\u030cia\u0328 politikos samprata\u0328 i\u0328kvepia \u201ekatastrofos vaizduote\u0307\u201c \u2013 ji veikiau orientuota i\u0328 <em>summum malum<\/em> vengima\u0328, o ne <em>summum bonum<\/em> siekima\u0328. Konkrec\u030ciu metu ir konkrec\u030cioje vietoje uz\u030ctikrinta pilietine\u0307 taika niekada ne\u0307ra garantuota \u2013 tai trapus istorinis pasiekimas, kuriam i\u0161laikyti reikia dideliu\u0328 pastangu\u0328 ir is\u030cminties. Kitaip tariant, valdz\u030cios tikslas yra ne gelb\u0117ti piliec\u030ciu\u0328 sielas, o tobulinti egzistuojanc\u030ci\u0105 teisiu\u0328 ir pareigu\u0328 sistem\u0105. Konservatoriai politin\u0117ms institucijoms kelia kuklesn\u012f u\u017edavin\u012f: uz\u030ctikrinti kiek i\u0328manoma civilizuotesn\u012f ir teisingesn\u012f piliec\u030ciu\u0328 sugyvenima\u0328, arba <em>modus vivendi<\/em>.<\/p>\n<p>\u0160ioje vietoje gali kilti klausimas: ar konservatyvi politikos samprata n\u0117ra pernelyg nuosaiki? Ar prasminga \u201eeiti \u012f politik\u0105\u201c, jei atsisakome toki\u0173 ambicing\u0173 siekini\u0173 kaip pilie\u010di\u0173 siel\u0173 gelb\u0117jimas ir \u201etautos gyvasties\u201c puosel\u0117jimas? \u010cia pakaks pasakyti, kad d\u0117l jau aptarto \u017emogaus, visuomen\u0117s ir pasaulio sud\u0117tingumo m\u016bs\u0173 bendrab\u016bvyje niekada netr\u016bks konflikt\u0173, klaid\u0173, suk\u010diavimo, neefektyvumo ir nes\u0105\u017einingumo. Teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s idealas yra puikus ir teori\u0161kai d\u0117l jo niekas nesigin\u010dija, bet realiame gyvenime daugyb\u0117 \u017emoni\u0173 ir verslo subjekt\u0173 visomis i\u0161gal\u0117mis stengiasi apeiti teis\u0119, vengia mok\u0117ti mokes\u010dius, kuria monopolijas ir \u012fvairias korupcines schemas. Lietuvoje turime rimt\u0173 strukt\u016brini\u0173 problem\u0173 \u0161vietimo, sveikatos apsaugos, saugumo srityse \u2013 visos jos laukia i\u0161minting\u0173, k\u016brybing\u0173 sprendim\u0173. Ar tai \u201emetafizi\u0161kai \u012fdomios\u201c problemos, kuri\u0173 sprendimas prikaustyt\u0173 m\u016bs\u0173 d\u0117mes\u012f, kaip prikausto, pavyzd\u017eiui, sporto var\u017eybos ar \u201eSost\u0173 kar\u0173\u201c stiliaus serialai? Tikriausiai ne. Bet galb\u016bt \u010dia ir gl\u016bdi esm\u0117: konservatoriams politika yra svarbi, bet vis d\u0117lto antrin\u0117 veikla. U\u017e politik\u0105, ypa\u010d s\u0105lygin\u0117s taikos laikotarpiu, svarbesn\u0117 yra kult\u016bra, knygos, asmeninis moralinis ir estetinis tobul\u0117jimas, draugyst\u0117, meil\u0117, tik\u0117jimas ir bendruomen\u0117. I\u0161 politikos nereikia daryti stabo. B\u016btent tada, kai ji perd\u0117m sureik\u0161minama, da\u017eniausiai ir gimsta totalitariniai u\u017emojai. Konservatoriai i\u0161 ties\u0173 vertina tradicijas, dorybi\u0173 kultivavim\u0105, autoritetus ir vertybines hierarchijas, bet \u2013 tai itin svarbu \u2013 jie nemano, kad visa tai turi b\u016bti \u012ftvirtinta politin\u0117mis ir teisin\u0117mis priemon\u0117mis. Bendruomen\u0117s negali gyventi be morali\u0173 \u017emoni\u0173, bet moral\u0117 negali b\u016bti \u012fdiegta i\u0161 vir\u0161aus \u2013 tai pa\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 ir j\u0173 bendro sugyvenimo reikalas. Konservatoriai pripa\u017e\u012fsta moralizavimo (neutralia prasme) reik\u0161m\u0119 dvasin\u0117je, kult\u016brin\u0117je ir vie\u0161ojoje nuomoni\u0173 dalinimosi erdv\u0117je, bet tiesioginis moral\u0117s politizavimas ir ideologizavimas jiems visada kels pagr\u012fst\u0173 \u012ftarim\u0173.<\/p>\n","protected":false},"featured_media":474,"parent":0,"menu_order":0,"template":"","meta":{"_yoast_wpseo_title":"","_yoast_wpseo_metadesc":"How conservatism differs from the radical right and national populism: the fundamental differences in ideology, worldview and political practice.","edi_partner":"","edi_project":"","edi_paper":"","edi_ext":""},"analysis_type":[23],"class_list":["post-626","analysis","type-analysis","status-publish","has-post-thumbnail","hentry","analysis_type-analyses"],"acf":{"introduction_text":"","remote_url":"","pdf":"","author":"","footnotes":null,"related":""},"yoast_head":"<!-- This site is optimized with the Yoast SEO plugin v24.0 - https:\/\/yoast.com\/wordpress\/plugins\/seo\/ -->\n<title>Conservatism and the Radical Right: Fundamental Differences - Institute of European Right<\/title>\n<meta name=\"description\" content=\"How conservatism differs from the radical right and national populism: the fundamental differences in ideology, worldview and political practice.\" \/>\n<meta name=\"robots\" content=\"index, follow, max-snippet:-1, max-image-preview:large, max-video-preview:-1\" \/>\n<link rel=\"canonical\" href=\"https:\/\/edi.lt\/en\/analizes-ir-komentarai\/analyses\/conservatism-and-the-radical-right-fundamental-differences-lt\/\" \/>\n<meta property=\"og:locale\" content=\"en_US\" \/>\n<meta property=\"og:type\" content=\"article\" \/>\n<meta property=\"og:title\" content=\"Conservatism and the Radical Right: Fundamental Differences - Institute of European Right\" \/>\n<meta property=\"og:description\" content=\"How conservatism differs from the radical right and national populism: the fundamental differences in ideology, worldview and political practice.\" \/>\n<meta property=\"og:url\" content=\"https:\/\/edi.lt\/en\/analizes-ir-komentarai\/analyses\/conservatism-and-the-radical-right-fundamental-differences-lt\/\" \/>\n<meta property=\"og:site_name\" content=\"Institute of European Right\" \/>\n<meta property=\"article:publisher\" content=\"https:\/\/www.facebook.com\/profile.php?id=100091881184686\" \/>\n<meta property=\"article:modified_time\" content=\"2026-10-30T12:56:52+00:00\" \/>\n<meta property=\"og:image\" content=\"https:\/\/edi.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/01\/2023_11_17_Desinysis_protas_Mindaugo_Mikuleno_nuotr-12-1.jpeg\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:width\" content=\"2048\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:height\" content=\"1365\" \/>\n\t<meta property=\"og:image:type\" content=\"image\/jpeg\" \/>\n<meta name=\"twitter:card\" content=\"summary_large_image\" \/>\n<meta name=\"twitter:site\" content=\"@IER_ThinkTank\" \/>\n<meta name=\"twitter:label1\" content=\"Est. reading time\" \/>\n\t<meta name=\"twitter:data1\" content=\"15 minutes\" \/>\n<script type=\"application\/ld+json\" class=\"yoast-schema-graph\">{\"@context\":\"https:\/\/schema.org\",\"@graph\":[{\"@type\":\"WebPage\",\"@id\":\"https:\/\/edi.lt\/en\/analizes-ir-komentarai\/analyses\/conservatism-and-the-radical-right-fundamental-differences-lt\/\",\"url\":\"https:\/\/edi.lt\/en\/analizes-ir-komentarai\/analyses\/conservatism-and-the-radical-right-fundamental-differences-lt\/\",\"name\":\"Conservatism and the Radical Right: Fundamental Differences - Institute of European Right\",\"isPartOf\":{\"@id\":\"https:\/\/edi.lt\/#website\"},\"primaryImageOfPage\":{\"@id\":\"https:\/\/edi.lt\/en\/analizes-ir-komentarai\/analyses\/conservatism-and-the-radical-right-fundamental-differences-lt\/#primaryimage\"},\"image\":{\"@id\":\"https:\/\/edi.lt\/en\/analizes-ir-komentarai\/analyses\/conservatism-and-the-radical-right-fundamental-differences-lt\/#primaryimage\"},\"thumbnailUrl\":\"https:\/\/edi.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/01\/2023_11_17_Desinysis_protas_Mindaugo_Mikuleno_nuotr-12-1.jpeg\",\"datePublished\":\"2024-04-25T11:35:59+00:00\",\"dateModified\":\"2026-10-30T12:56:52+00:00\",\"description\":\"How conservatism differs from the radical right and national populism: the fundamental differences in ideology, worldview and political practice.\",\"breadcrumb\":{\"@id\":\"https:\/\/edi.lt\/en\/analizes-ir-komentarai\/analyses\/conservatism-and-the-radical-right-fundamental-differences-lt\/#breadcrumb\"},\"inLanguage\":\"en-US\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"ReadAction\",\"target\":[\"https:\/\/edi.lt\/en\/analizes-ir-komentarai\/analyses\/conservatism-and-the-radical-right-fundamental-differences-lt\/\"]}]},{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"en-US\",\"@id\":\"https:\/\/edi.lt\/en\/analizes-ir-komentarai\/analyses\/conservatism-and-the-radical-right-fundamental-differences-lt\/#primaryimage\",\"url\":\"https:\/\/edi.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/01\/2023_11_17_Desinysis_protas_Mindaugo_Mikuleno_nuotr-12-1.jpeg\",\"contentUrl\":\"https:\/\/edi.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/01\/2023_11_17_Desinysis_protas_Mindaugo_Mikuleno_nuotr-12-1.jpeg\",\"width\":2048,\"height\":1365,\"caption\":\"Conservatism and the radical right: fundamental differences (LT)\"},{\"@type\":\"BreadcrumbList\",\"@id\":\"https:\/\/edi.lt\/en\/analizes-ir-komentarai\/analyses\/conservatism-and-the-radical-right-fundamental-differences-lt\/#breadcrumb\",\"itemListElement\":[{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":1,\"name\":\"Home\",\"item\":\"https:\/\/edi.lt\/en\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":2,\"name\":\"Analiz\u0117\",\"item\":\"https:\/\/edi.lt\/analizes-ir-komentarai\/\"},{\"@type\":\"ListItem\",\"position\":3,\"name\":\"Conservatism and the Radical Right: Fundamental Differences\"}]},{\"@type\":\"WebSite\",\"@id\":\"https:\/\/edi.lt\/#website\",\"url\":\"https:\/\/edi.lt\/\",\"name\":\"Europieti\u0161kos de\u0161in\u0117s institutas\",\"description\":\"A think-tank dedicated to policy analysis in the tradition of the moderate right.\",\"publisher\":{\"@id\":\"https:\/\/edi.lt\/#organization\"},\"alternateName\":\"Institute of European Right\",\"potentialAction\":[{\"@type\":\"SearchAction\",\"target\":{\"@type\":\"EntryPoint\",\"urlTemplate\":\"https:\/\/edi.lt\/?s={search_term_string}\"},\"query-input\":{\"@type\":\"PropertyValueSpecification\",\"valueRequired\":true,\"valueName\":\"search_term_string\"}}],\"inLanguage\":\"en-US\"},{\"@type\":\"Organization\",\"@id\":\"https:\/\/edi.lt\/#organization\",\"name\":\"Europieti\u0161kos de\u0161in\u0117s institutas\",\"alternateName\":\"Institute of European Right\",\"url\":\"https:\/\/edi.lt\/\",\"logo\":{\"@type\":\"ImageObject\",\"inLanguage\":\"en-US\",\"@id\":\"https:\/\/edi.lt\/#\/schema\/logo\/image\/\",\"url\":\"https:\/\/edi.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/10\/logo.svg\",\"contentUrl\":\"https:\/\/edi.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/10\/logo.svg\",\"width\":162,\"height\":88,\"caption\":\"Europieti\u0161kos de\u0161in\u0117s institutas\"},\"image\":{\"@id\":\"https:\/\/edi.lt\/#\/schema\/logo\/image\/\"},\"sameAs\":[\"https:\/\/www.facebook.com\/profile.php?id=100091881184686\",\"https:\/\/x.com\/IER_ThinkTank\",\"https:\/\/www.linkedin.com\/company\/institute-of-european-right\"]}]}<\/script>\n<!-- \/ Yoast SEO plugin. -->","yoast_head_json":{"title":"Conservatism and the Radical Right: Fundamental Differences - Institute of European Right","description":"How conservatism differs from the radical right and national populism: the fundamental differences in ideology, worldview and political practice.","robots":{"index":"index","follow":"follow","max-snippet":"max-snippet:-1","max-image-preview":"max-image-preview:large","max-video-preview":"max-video-preview:-1"},"canonical":"https:\/\/edi.lt\/en\/analizes-ir-komentarai\/analyses\/conservatism-and-the-radical-right-fundamental-differences-lt\/","og_locale":"en_US","og_type":"article","og_title":"Conservatism and the Radical Right: Fundamental Differences - Institute of European Right","og_description":"How conservatism differs from the radical right and national populism: the fundamental differences in ideology, worldview and political practice.","og_url":"https:\/\/edi.lt\/en\/analizes-ir-komentarai\/analyses\/conservatism-and-the-radical-right-fundamental-differences-lt\/","og_site_name":"Institute of European Right","article_publisher":"https:\/\/www.facebook.com\/profile.php?id=100091881184686","article_modified_time":"2026-10-30T12:56:52+00:00","og_image":[{"width":2048,"height":1365,"url":"https:\/\/edi.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/01\/2023_11_17_Desinysis_protas_Mindaugo_Mikuleno_nuotr-12-1.jpeg","type":"image\/jpeg"}],"twitter_card":"summary_large_image","twitter_site":"@IER_ThinkTank","twitter_misc":{"Est. reading time":"15 minutes"},"schema":{"@context":"https:\/\/schema.org","@graph":[{"@type":"WebPage","@id":"https:\/\/edi.lt\/en\/analizes-ir-komentarai\/analyses\/conservatism-and-the-radical-right-fundamental-differences-lt\/","url":"https:\/\/edi.lt\/en\/analizes-ir-komentarai\/analyses\/conservatism-and-the-radical-right-fundamental-differences-lt\/","name":"Conservatism and the Radical Right: Fundamental Differences - Institute of European Right","isPartOf":{"@id":"https:\/\/edi.lt\/#website"},"primaryImageOfPage":{"@id":"https:\/\/edi.lt\/en\/analizes-ir-komentarai\/analyses\/conservatism-and-the-radical-right-fundamental-differences-lt\/#primaryimage"},"image":{"@id":"https:\/\/edi.lt\/en\/analizes-ir-komentarai\/analyses\/conservatism-and-the-radical-right-fundamental-differences-lt\/#primaryimage"},"thumbnailUrl":"https:\/\/edi.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/01\/2023_11_17_Desinysis_protas_Mindaugo_Mikuleno_nuotr-12-1.jpeg","datePublished":"2024-04-25T11:35:59+00:00","dateModified":"2026-10-30T12:56:52+00:00","description":"How conservatism differs from the radical right and national populism: the fundamental differences in ideology, worldview and political practice.","breadcrumb":{"@id":"https:\/\/edi.lt\/en\/analizes-ir-komentarai\/analyses\/conservatism-and-the-radical-right-fundamental-differences-lt\/#breadcrumb"},"inLanguage":"en-US","potentialAction":[{"@type":"ReadAction","target":["https:\/\/edi.lt\/en\/analizes-ir-komentarai\/analyses\/conservatism-and-the-radical-right-fundamental-differences-lt\/"]}]},{"@type":"ImageObject","inLanguage":"en-US","@id":"https:\/\/edi.lt\/en\/analizes-ir-komentarai\/analyses\/conservatism-and-the-radical-right-fundamental-differences-lt\/#primaryimage","url":"https:\/\/edi.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/01\/2023_11_17_Desinysis_protas_Mindaugo_Mikuleno_nuotr-12-1.jpeg","contentUrl":"https:\/\/edi.lt\/wp-content\/uploads\/2024\/01\/2023_11_17_Desinysis_protas_Mindaugo_Mikuleno_nuotr-12-1.jpeg","width":2048,"height":1365,"caption":"Conservatism and the radical right: fundamental differences (LT)"},{"@type":"BreadcrumbList","@id":"https:\/\/edi.lt\/en\/analizes-ir-komentarai\/analyses\/conservatism-and-the-radical-right-fundamental-differences-lt\/#breadcrumb","itemListElement":[{"@type":"ListItem","position":1,"name":"Home","item":"https:\/\/edi.lt\/en\/"},{"@type":"ListItem","position":2,"name":"Analiz\u0117","item":"https:\/\/edi.lt\/analizes-ir-komentarai\/"},{"@type":"ListItem","position":3,"name":"Conservatism and the Radical Right: Fundamental Differences"}]},{"@type":"WebSite","@id":"https:\/\/edi.lt\/#website","url":"https:\/\/edi.lt\/","name":"Europieti\u0161kos de\u0161in\u0117s institutas","description":"A think-tank dedicated to policy analysis in the tradition of the moderate right.","publisher":{"@id":"https:\/\/edi.lt\/#organization"},"alternateName":"Institute of European Right","potentialAction":[{"@type":"SearchAction","target":{"@type":"EntryPoint","urlTemplate":"https:\/\/edi.lt\/?s={search_term_string}"},"query-input":{"@type":"PropertyValueSpecification","valueRequired":true,"valueName":"search_term_string"}}],"inLanguage":"en-US"},{"@type":"Organization","@id":"https:\/\/edi.lt\/#organization","name":"Europieti\u0161kos de\u0161in\u0117s institutas","alternateName":"Institute of European Right","url":"https:\/\/edi.lt\/","logo":{"@type":"ImageObject","inLanguage":"en-US","@id":"https:\/\/edi.lt\/#\/schema\/logo\/image\/","url":"https:\/\/edi.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/10\/logo.svg","contentUrl":"https:\/\/edi.lt\/wp-content\/uploads\/2023\/10\/logo.svg","width":162,"height":88,"caption":"Europieti\u0161kos de\u0161in\u0117s institutas"},"image":{"@id":"https:\/\/edi.lt\/#\/schema\/logo\/image\/"},"sameAs":["https:\/\/www.facebook.com\/profile.php?id=100091881184686","https:\/\/x.com\/IER_ThinkTank","https:\/\/www.linkedin.com\/company\/institute-of-european-right"]}]}},"wpml_translations":{"lt":468,"en":626},"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/edi.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/analysis\/626","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/edi.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/analysis"}],"about":[{"href":"https:\/\/edi.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/analysis"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/edi.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media\/474"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/edi.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=626"}],"wp:term":[{"taxonomy":"analysis_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/edi.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/analysis_type?post=626"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}