Nuosaiki klimato politika. Kodėl mums rūpi planetos ateitis ir ką dėl to darysime
Kartu su partneriais „Baltijos lizdas“ pristatome studiją „Nuosaiki klimato politika. Kodėl mums rūpi planetos ateitis ir ką dėl to darysime“. Studija gimė iš pavasarį vykusio renginių ciklo „Aplinkos dialogai“, kurio metu skirtinguose Lietuvos regionuose diskutavome apie vietos aplinkosaugos iššūkius. Joje siūlome kitokį požiūrį į Lietuvos klimato politiką: praktišką, pagrįstą ir galintį sulaukti ilgalaikio visuomenės palaikymo.
Įžangos žodis
Klimato politikai šiandien reikia ne mažiau ambicijos, o daugiau realizmo. Siekdami bendrų klimato tikslų turime ieškoti sprendimų, kurie veiktų būtent Lietuvos kontekste – stiprintų mūsų saugumą ir konkurencingumą, atlieptų žmonių bei bendruomenių interesus ir telktų, o ne skaldytų visuomenę.
Žmonės pokytį palaiko tuomet, kai mato jo prasmę savo gyvenime. Todėl turime kalbėti apie klimato politiką taip, kad joje save ir savo interesus atpažintų gerokai platesnė visuomenės dalis.
Šis dokumentas – kvietimas praplėsti šią diskusiją ir pasiūlyti kitą žvilgsnį į tai, kokia galėtų būti Lietuvos klimato politika: praktiška, pagrįsta ir turinti ilgalaikį visuomenės palaikymą.
Teresė Škutaitė, „Baltijos lizdo“ vadovė
Mus supanti aplinka apibrėžia ir mus pačius. Civilizuotam žmogui nėra tas pats, kokioje aplinkoje jis gyvena. Juk norime gyventi gražiai ir sveikai.
Šių dienų klimato krizė kyla dėl nepakankamo rūpinimosi mūsų aplinka. Visgi ji yra ne pavienių žmonių abejingumo, o ilgalaikių ekonominių ir socialinių procesų, šiandien lemiančių sausras, karščio bangas, potvynius ir uraganus, rezultatas.
Nors klimato krizės egzistavimas nekelia abejonių, tačiau ypač sunku rasti visuotinai priimtinų sprendimų, kaip stabdyti klimato kaitą. Sprendimų paieška atsiduria aklavietėje, nes argumentai neįtikina didžiosios dalies žmonių tiek Lietuvoje, tiek Vakarų pasaulyje.
Šioje studijoje siūloma keisti kalbėjimo akcentą: už nugaros palikti direktyvų aiškinimą apie globalių klimato kaitos tikslų – skaičių po kablelio – įgyvendinimą ir pradėti nuo žmogaus bei jo santykio su artima aplinka. Sprendimus kildinti iš suvokimo, kad turime saugoti savo namus, savo pievas, miškus ir ežerus.
Paradoksalu, tačiau tokiai didelei ir globaliai problemai kaip klimato kaita spręsti reikia kuo daugiau nuosaikumo. Būtent toks požiūris ir siūlomas šioje studijoje.
Teodoras Žukas, Europietiškos dešinės instituto direktorius
Studijos turinys
- Kodėl dabartinis klimato politikos naratyvas yra ydingas?
- Nuosaikios klimato politikos moraliniai pagrindai
- Lietuvos situacijos analizė
- Poliarizacijai atsparus klimato politikos reformų dizainas ir jų komunikacijos modelis
- Politikos kryptys
Priede pateikiamas gaminančiųjų vartotojų politikos vertinimas pagal septynių klausimų depoliarizacijos testą.
Dokumentą parengė Andrius Vyšniauskas. Visą studiją galite atsisiųsti PDF formatu.
